Viskas apie infliaciją

Kas yra infliacija? Ekonomika nuolat juda nuo tada, kai civilizacija pradėjo pirmuosius mainus. Nuo to laiko ir iki šių dienų nuolat atsiranda naujų produktų ir paslaugų, todėl kainos skirtingais laikotarpiais skiriasi.

Šias prekes galima įsigyti oficialiomis skirtingų valstybių ar viršvalstybinių subjektų valiutomis, pavyzdžiui, euro Europos Sąjungoje.

Šia prasme visos šalys turi skirtingus parametrus savo ekonomikos raidai ir joje vykstantiems reiškiniams analizuoti. Viena iš labiausiai paplitusių yra infliacija, tai yra bendras kainų augimas, dėl kurio mažėja žmonių perkamoji galia, mažėja jų perkamoji galia ir santaupos.

Vykime

🥀 Kas yra infliacija ekonomikoje?

Infliaciją galime apibrėžti kaip prekių ar paslaugų kainų padidėjimą per tam tikrą laikotarpį. Jis taip pat gali būti apibrėžtas kaip pinigų vertės nuvertėjimas. Kuo didesnė infliacija, tuo mažiau prekių galime suvartoti su ta pačia pinigų suma.

Matavimo indeksas par excellence yra vartotojų kainų indeksą (VKI). Šis indeksas turi tiesioginės įtakos atlyginimų, pensijų, nuomos ir kitų sąvokų, kurios keičiamos pagal VKI, kilimui.

🥀 Infliacijos priežastys

Tarp kainų pokyčių priežasčių yra keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kurios prisideda prie infliacijos poveikio. Svarbiausia yra disbalansas, kuris atsiranda tarp pasiūla ir poreikis, dėl to, kad daugelis vartotojų reikalauja retų prekių.

Tačiau tokią pat reikšmę reikia skirti ir priešingai situacijai: pasiūlos perteklius šaliai taip pat yra neigiamas, nes nėra paklausos jai prisiimti ir atsiranda priešingas infliacijai efektas. y. defliacija.

Tačiau pastarąjį atvejį būtina kontroliuoti, nes sistemoje gali atsirasti disbalansas, jei, nepaisant to, kad rinkoje yra pinigų, paklausa nepadidės.

🥀 Infliacijos rūšys arba laipsniai

Išsiaiškinę priežastis, kurios skatina infliacijos reiškinį, turime žinoti, kokiais laipsniais ji gali atsirasti:

✔️ Vidutinė infliacija

Tai nežymus kainų padidėjimas, kuris per metus neviršija 10 proc. Čia kainų padidėjimas išlieka tarp 2% ir 4% Tai viršija tai, ką ekonomistai laiko idealiu ekonomikos augimui, bet ne per daug. Manoma, kad tokiais lygiais centriniai bankai turi pakankamai ginklų veikti ir grąžinti tokį infliacijos lygį į kontrolės zoną.

✔️ Siaučianti infliacija

Tai daro labai neigiamą poveikį šalies ekonomikai, nes kiekvienais metais infliacija išauga iki dviejų ar triženklių skaitmenų. Sumažindami pinigų vertę, žmonės daugiausia dėmesio skiria būtiniausioms reikmėms.

✔️ hiperinfliacija

Pastaroji hipotezė rodo, kad tauta yra pasinėrusi į rimtą ekonominę krizę. Pasak Johnso Hopkinso universiteto profesoriaus Steve'o Hanke'o, duodamas interviu BBC: „Pagal susitarimą ekonomistai pripažįsta, kad hiperinfliacija egzistuoja, kai infliacijos lygis viršija 50% per mėnesį. Dėl to valiutos vertė krenta.

Kai reikšmingą infliacijos padidėjimą lydi ekonominis sąstingis, atsiranda stagfliacija: sąvoka, kurios apibrėžimas buvo sugalvotas praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizei su pragaištingu infliacijos padidėjimo poveikiu, kurį lydėjo silpnas ekonomikos augimas keliose šalyse.

✔️ Didelė infliacija

Tai yra kainų padidėjimas, kuris viršija 3-4% bet nesiekia 10% per metus. Jei tai laikinas reiškinys, kaip atsitiko 2021 m. pradžioje dėl lyginamojo efekto su labai sunkiu 2020 m. pirmuoju pusmečiu, tai nėra didelė problema, tačiau jei tai išliks laikui bėgant, santaupų erozija taip pat yra labai stipru.

🥀 Kaip infliacija veikia ekonomiką?

✔️ Infliacija makroekonominiu lygiu

Kai kalbame apie infliacijos pasekmes makroekonominiu lygmeniu, pirmasis akivaizdžiai yra kainų kilimas. Kitaip tariant, viskas brangiau, kaip sakėme pradžioje. Su tuo pačiu galime nusipirkti mažiau, o tai galiausiai paveiks mūsų piniginę, kaip pamatysime vėliau.

Žinoma, turime būti aiškūs, kad infliacija neturėtų būti terminas, turintis neigiamą atspalvį: žema arba kontroliuojama infliacija rodo, kad šalies ekonomika išgyvena gerą klestėjimo akimirką, nes piliečiai nepraranda perkamosios galios ir kad žmonės vartoja, be kitų rodiklių.

Manoma, kad kontroliuojama infliacija yra naudinga šalies ekonomikai, daugiausia siekiant išvengti galimų defliacijos situacijų.

✔️ Kaip infliacija veikia santaupas?

Kalbant apie tai, kaip infliacija veikia mūsų santaupas, galime rasti įvairių būdų. Didelė infliacija veikia mūsų šalies ekonomiką, nes prarandame perkamąją galią turėdami savo pinigus „po čiužiniu“.

Tai reiškia, kad jei mūsų valiuta sustos ir infliacija padidės, ji palaipsniui praras savo vertę: infliacija ją praris. Štai kodėl mes dažnai kalbame apie „ infliacijos monstras ".

Kalbant apie atlyginimus, Vyriausybė paprastai didina minimalus atlyginimas tarpprofesinis, kai jis didėja, Tačiau taip būna ne visada. Kalbant apie darbo užmokestį, infliacijai kylant, valdžia dažniausiai pakelia minimalų atlyginimą.

O kalbant apie skolinimą, reikia nepamiršti, kad kai infliacija viršija lūkesčius, centriniai bankai didina palūkanų normas, kad neleistų siautėti. Todėl, jei, pavyzdžiui, turite hipoteką kintamos palūkanos, jūsų mokėjimas padidės.

Jei nenorite prarasti pinigų dėl infliacijos, išeitis yra investuoti. Investiciniai fondai yra geriausi infliacijos priešai, nes jie leidžia mums susigrąžinti savo pinigus, neleidžiant jiems nuvertėti laikui bėgant, kai jie sustabdomi.

✔️ Kiti su infliacija susiję terminai

• Refliacija: valstybė dirbtinai stimuliuoja ekonomiką, kad įveiktų nuosmukį.
• Dezinfliacija: Kainos kyla, bet mažiau nei anksčiau, o tai mažina infliacijos tempą.
• Pagrindinė infliacija: Tai tikslesni duomenys ar rodiklis, atspindintis vartotojų kainų kintamumą trumpuoju laikotarpiu. Jis palieka nuošalyje nestabilumą, kurį, be kita ko, sukelia energijos kainos.
• Stagfliacija: Atsiranda, kai infliacija ir nedarbas didėja tuo pačiu metu, o BVP stagnuoja ekonomikos krizės metu.